Ieškantys darbo klaipėdiečiai darbdavius pribloškia savo neraštingumu, nuotraukomis ir negrabiu humoro jausmu.Darbdaviai juokiasi pro ašaras skaitydami pretendentų gyvenimo aprašymus, nes dažname jų – daugybė gramatinių klaidų, melagingų faktų bei nuotraukų iš linksmų vakarėlių. Atrankose stebina ir į pokalbį pakviestų būsimų darbuotojų elgesys – merginos bando sužavėti ryškiu makiažu ir pritrenkiančiais pasakojimais, o vadovais norintys tapti vyriškiai atvyksta vilkėdami suplyšusiais megztiniais. Darbo paieškai tinkamai ruošiasi vos dešimtadalis visų bedarbių.
Išmeta ne visus
Darbo ieškantys uostamiesčio gyventojai neretai skundžiasi, kad skambučių iš darbdavių jie nesusilaukia net išsiuntę dešimtis savo gyvenimo aprašymų.
„Žmonės nesusimąsto, kad gyvenimo aprašymai turi daryti įspūdį. Pokalbis su būsimu darbdaviu nulemia, ar kandidatas gaus darbą. Kad į šį pokalbį pakviestų, reikia parašyti nepriekaištingą gyvenimo aprašymą“, – aiškino konsultacinės kompanijos „Erra“ vadovė Goda Aženeckaitė.
Potencialių darbuotojų gyvenimo aprašymai yra geriausias būdas darbdaviams atskirti pelus nuo grūdų. Netinkamai parašyti gyvenimo aprašymai kaupiami duomenų bazėse, tačiau yra retai prisimenami, kad ir kaip trūktų darbuotojų.
Klaidos atleistinos tik darbą keisti susiruošusiems vadovams, geriems vadybininkams.
„Kai prasideda „galvų medžioklė“, į gramatines klaidas nežiūrima“, – teigė G.Aženeckaitė.
Klastoja faktus
Tačiau net neįnoringiems darbdaviams užkliūva pateiktuose gyvenimo aprašymuose paliktos gramatinės klaidos.
„Viena kita klaida yra toleruojama. Bet jei mergina siekia sekretorės darbo ir tvirtina esanti raštinga, o jos gyvenimo aprašyme klaidos kas antrame žodyje, teigiamo įspūdžio ji gali nesitikėti“, – sakė G.Aženeckaitė.
Personalo atrankų vykdytojai stengiasi patikrinti ir aprašymuose minimų biografijos faktų teisingumą. Pasitaiko, kad kandidatai meluoja apie savo išsilavinimą, užsienyje įgytą darbo patirtį, mini faktus, kurių per pokalbį su darbdaviu net neprisimena.
Klastojami ir rekomendaciniai laiškai
„Pasitikėti rekomendacijomis yra ypač pavojinga, nes pastebėjome naujovę – buvę darbdaviai teigiamai atsiliepia apie prastą darbuotoją, kad šis nuostolių padarytų ir konkurentų firmai“, – tvirtino G.Aženeckaitė.
Veidai – tarp bokalų
Net 70 procentų prie gyvenimo aprašymo prisegtų nuotraukų neatitinka reikalavimų.
„Keista, kiekvienas žino, kaip atrodo paso nuotrauka, tačiau darbdaviams siunčiamos grupinės iš draugų būrio iškirptos buitinės nuotraukos“, – „Klaipėdai“ sakė žmogiškųjų resursų valdymo bendrovės „Akrisida“ vadovas Aras Mileška.
Pastaruoju metu su gyvenimo aprašymais personalo specialistai gauna itin daug nuotraukų su gamtos vaizdais – jose kandidatų veidai vos įžiūrimi, tačiau ypač gerai matomi egzotiškų šalių kalnai ir medžiai.
Darbdaviai tikino, kad potencialūs darbuotojai fotografuojasi vestuvėse, tarp bokalų alaus, su papūgomis ir plastmasinėmis gėlėmis.
„Galbūt žmonės tikisi, kad darbdaviai įvertins jų kūrybingumą, tačiau norintiems gauti vadybininko arba juristo darbą tikrai nederėtų fotografuotis šalia kalėdinės eglutės“, – tikino konsultacinės kompanijos „Erra“ vadovė G.Aženeckaitė.
Kad darbdaviai tokio humoro nesupranta, neabejojo ir A.Mileška. „Kiekvienas juokauja savaip, bet nereikia persistengti“, – teigė jis.
Frakų nereikia
Pokalbiuose su pretendentais taip pat neišvengiama kuriozų.
„Pašnekesiui žmonės nesiruošia. Net ir per trečią pokalbį pasitaiko tokių, kurie vis dar nesugeba pasidomėti, kuo užsiima kompanija, kurioje norėtų dirbti“, – sakė A.Mileška.
Nors einant į pokalbį rekomenduojama apsirengti „kaip į svečius“, neretai kandidatai ateina suplyšusiais drabužiais, nesusišukavę.
„Ar galima rimtai žiūrėti į vadovo postą pretenduojantį gauti vyrą suplyšusiu megztiniu? Aišku, nebūtina ateiti su fraku norint įsidarbinti statyboje. Užtenka įsivaizduoti, kad einame į teatrą“, – dėstė atrankų specialistas.
Kalbėjo apie mėsą
Kompanijos „Erra“ personalo atrankų vadovė Gintė Žilinskienė dienraščiui teigė, kad jai dažniau būna graudu nei juokinga. Kandidatai taip susijaudina, kad nebekontroliuoja ne tik savo kūno kalbos, bet ir žodžių.
„Paklausta, kaip kitose darbovietėse įgyta patirtis padės jai geriau atlikti vadybininkės pareigas, viena mergina staiga prisiminė savo darbą mėsos turguje. Ji taip įsijautė pasakoti, kad nepastebėjo pradėjusi detaliai dėstyti mėsos kapojimo ypatumus“, – su šypsena prisiminė G.Žilinskienė.
Kita pretendentė į banko administratores pasakojo, kad banke nėra sunku susirasti naudingų pažinčių, be to, ji mėgstanti dalykiškai rengtis.
„Jos pagrindinis motyvas buvo noras save parodyti ir į kitus pasižiūrėti“, – sakė atrankų vykdytoja.
Nesuvokiamas specialistei atrodė ir vėlavimas į pokalbį su darbdaviu.
Viena į pokalbį dėl sandėlininkės darbo atėjusi klaipėdietė šalia agentūros esančio grožio salono priimamajame prasėdėjo net pusantros valandos, kol galiausiai suprato ne ten patekusi.
Pardavimų vadybininko darbą norėjęs gauti vaikinas pavėlavo pusvalandį ir prisiekinėjo papuolęs į avariją. „Į avarijas patenku kiekvieną kartą, kai atvažiuoju į Klaipėdą“, – taisyti padėtį bandė “nevietinis” kandidatas.
Ir vienu, ir kitu atveju vėlavusiems teko ieškoti kito darbo.
Sostinėje – kitaip
Bendrovės „Avitelos prekyba“ personalo direktorė Gina Stanelkaitė „Klaipėdai“ pasakojo, kad ją labiausiai trikdo kandidatų tingumas. Neretai bedarbiai gyvenimo aprašymus rašo pagal šabloną, nesivargina prisegti motyvacijos laiško, atsinešti diplomų.
„Dažnai dėl darbo kreipiasi absolventai, kurie tingi parašyti motyvacijos laišką, raštu neišdėsto savo privalumų. Kodėl turėčiau priimti į darbą žmogų be patirties?“ – klausė G.Stanelkaitė.
Kartais gyvenimo aprašymai būna per daug detalūs, primena autobiografiją arba memuarus, o reikalingos informacijos nėra. „Kiti būna per trumpi, kad būtų naudingi“, – pastebėjo moteris.
Atrankų metu ji pasigendanti ir takto. Pasitaiko, kad būsimieji darbuotojai pokalbio metu leidžia sau atsiliepti į skambutį ir nerūpestingai plepėti su draugais.
Pasak personalo specialistės, suvokdami pirmojo įspūdžio svarbą, Vilniuje žmonės atrankoms ruošiasi nuodugniau. Moteris spėjo, kad tenykščiai bedarbiai taip elgiasi dėl didelės konkurencijos, o Klaipėdoje darbo vietų pasiūla – didesnė.
„Požiūris į darbo paiešką parodo ir žmogaus požiūrį į būsimą darbą“, – pridūrė G.Stanelkaitė.
