Ruošdamasis šio straipsnio rašymui, buvau numatęs visai kitą temą, daug labiau skirtą koučingo proceso tobulinimui. Tačiau vieno savo mokymų metu išgirdau keletą dalyvių komentarų, kurie kaip šaltas žiemos vėjas atšaldė mano norą rašyti apie dar vieną koučingo instrumentą. Ką gi jie pasakė? Kavos pertraukėlės metu buvo įsiplieskusi diskusija apie gyvenimo būdo trenerius. Net nedalyvaujant pokalbyje nuo pradžios, supratau, jog dalyvių nuomone, koučingas – tai darbo netekusių nevykėlių ir šarlatanų versliukas. Buvau tiesiog priblokštas tokios cinizmo dozės, kadangi tikiu koučingo kaip profesijos svarba ir nauda. Tačiau labiau įsiklausęs į dalyvių istorijas, supratau, kad jų cinizmas buvo pagrįstas, nors ir nemalonus. Tuomet nusprendžiau rašyti ir atkreipti visų dėmesį į koučingo specialistų darbo etikos svarbą.
Etika – konkurencinis pranašumas
Prieš metus ar du teko dalyvauti koučingo konferencijoje, kurioje vienas iš pranešėjų ilgai ir nuobodžiai bandė įtikinti, kad yra nepaprastai svarbu laikytis etikos. Kadangi esu gimęs šalyje, kurioje smegenų plovimas yra nacionalinis sportas ir politinis pasididžiavimas, prisipažinsiu, kad visi tie žodžiai apie etiką praslinko pro mano ausis nesutrukdę minčių tėkmės apie laukiamą pertrauką ir pietus. Todėl nuolankiai pripažinsiu, kad tik dabar suveikė tas minčių užtaisas. Pranešėjas kruopščiai kaip šveicarų laikrodžių meistras pristatinėjo detalius koučingo specialisto darbo etikos aprašymus. Kodėl? Pasirodo, kad detalus profesinės etikos aprašymas padeda atskirti pseudo arba “tipo” specialistus nuo profesionalų. Kuo detalesnis yra darbo etikos aprašymas, tuo didesnė tikimybė, kad Kliento akyse pasirodysi profesionaliau. Mano mokymų dalyvių cinizmas privertė mane ir mano kolegas atkreipti dėmesį, kaip mes save pozicionuojame ir ar nepatenkame į juodąjį gyvenimo burtininkų sąrašą dėl savo abejingumo profesinei etikai.
Pasitikėjimo faktorius
Kuo daugiau koučingo specialistų įsipareigoja laikytis etikos kodekso ir viešina savo elgesio kodeksą, tuo labiau visuomenė pasitiki ta profesija ir renkasi šią paslaugą. Jeigu etikos kodeksas yra abstraktus ir nenuoseklus, tuomet visuomenė yra linkusi nepasitikėti ir “palaidoti” tokią profesiją savo abejingume. Pasirodo, kad šios nuostatos laikosi visos tradicinės ir naujai besiformuojančios profesijos. Jeigu kiekvienas įvertintume save ir savo kolegas, tai pastebėtume, jog visi galėtume labiau pasistengti, kad sukurtume didesnį visuomenės pasitikėjimą mumis ir gautume daugiau galimybių teikti paslaugas platesniam ratui žmonių.
Kaip mane saugo etikos kodeksas?
Rašydamas šį straipsnį padariau dar vieną didelį atradimą sau. Pasirodo, kad etikos kodeksai buvo kuriami, kad apsaugotų specialistus nuo Klientų. Jeigu specialisto ir Kliento santykiai nėra apibrėžti etikos kodekso, tai leidžia Klientui manipuliuoti specialisto laiku, resursais ir finansais. Man teko susidurti su Klientais, kurie bandė išgauti daugiau naudos manipuliuodami mano laiku ir geranoriškumu. O Jums teko tokius pažinti? Profesinės etikos kodekso žinojimas ir viešinimas padeda nusistatyti aiškias ribas tarp savęs ir Kliento.
Nuo ko pradėti…
Šio straipsnio tikslas nebuvo ir nėra kaltės sužadinimas. Klaidų nedaro tik tie, kurie apskirtai nieko neveikia. Štai keletas praktinių krypčių, kurias visų pirma išsikeliu sau ir kviečiu prisidėti kitus.
1. Turėti savo etikos kodeksą ir jį viešinti. ICF etikos kodeksas yra labai geras pavyzdys.
2. Įtraukti profesinės etikos kodeksą į rašytinį kontraktą su Klientu.
3. Pradėti tai daryti jau dabar…
“Applied Emotional Intelligence” institutas nustatė kokią tikimybę mes turime pasiekti tikslus:
1. Jei turi idėją, yra 10 % tikimybė.
2. Jei tvirtai apsisprendi kada ją įgyvendinsi – 40 % tikimybė.
3. Jei suplanuoji, kaip tai padarysi – 50 % tikimybė.
4. Jei įsipareigoji kitam žmogui, kad taip padarysi – 65 % tikimybė.
5. Jei susitari su žmogum, ką konkrečiai darysi ir kada jam papasakosi apie savo pasiekimus – 95% tikimybė.
Galbūt tai ir bus tas įrankis, kuris padės man ir Jums siekti šiame straipsnyje (ir net tik) minimų tikslų…
