Turbūt absoliuti dauguma mūsų nedvejodami rinktumėmės dirbti arba vadovauti organizacijai, kurioje vyrauja draugiška, geranoriška atmosfera, jaučiama stipri komandinė dvasia, tarpusavio pasitikėjimas: nebijoma reikšti nuomonės, kiekvienas darbuotojas turi kolegų ir vadovų užnugarį, energija skiriama ne kaltųjų, o sprendimų paieškai ir t.t. Pasisekė tiems, kas dirba arba vadovauja tokiai organizacijai. Tačiau… pasisekė ir tiems, kurie apie tokią kol kas tik svajoja. Svarbiausia žinoti vieną: atjauta pagrįsta kultūra organizacijoje iš kažkur neatsiranda, ji yra sukuriama – mažais žingsneliais, nuosekliai, remiantis kitų patirtimis, semiantis žinių ir veikiant.
Nuo ko pradėti? 5 svarbiausi žingsniai, ką galime daryti jau rytoj:
Atjauta pagrįstos kultūros kūrimo „dirvos“ paruošimas
Atjautos kultūrai labai svarbūs 3 aspektai, susiję su pasitikėjimu:
1) kaip užtikrinti, kad komanda pasitikėtų manimi, kaip vadovu, autoritetu
2) kaip aš pats galiu išmokti labiau pasitikėti savo komanda, kolegomis
3) kaip sukurti pasitikėjimo atmosferą visoje grupėje žmonių, visoje organizacijoje
Taigi, pirmiausia, skirkime laiko tikslingai ir dėmesingai apgalvoti šiuos 3 aspektus. T.y., pasvarstykime: kas jau dabar organizacijoje yra gerai, dėl ko žmonės jaučiasi saugūs, ramūs? Ko nėra visai arba yra per mažai? Ką būtų verta tobulinti, inicijuoti, kokius kurti naujus įpročius, taisykles? Kokias įsisenėjusias problemas spręsti?
Savo elgesio pasitikrinimas
Svarbi savo elgesio refleksija. Pasistenkime kuo objektyviau stebėti save ir pagalvoti: ar pakankamai atjautos mano elgesyje su kitais? Ar visuomet su kitu žmogumi elgiuosi pagarbiai, lygiavertiškai? Ar nenuvertinu jo dėl kitokio, negu mano, mąstymo, statuso ar žemesnių pareigų? Kokia emocija ir jausmas kitam žmogui galimai lieka po bendravimo su manimi? Pastebėjimas, paanalizavimas ir pripažinimas dažnai jau yra raktas į norimą pokytį.
Sąmoningumo auginimas
Kad suvoktume tai, kas vyksta mūsų darbe, organizacijoje, santykyje su kitais, ir gebėtume neutraliai, lengvai, ramiai tai priimti, verta išbandyti sąmoningumo ugdymo praktikas. Tik išmokę priimti realybę, neneigti jos, nedramatizuoti, nehiperbolizuoti ir nenuvertinti, išmokstame ir pasitikėti mus supančia aplinka, situacijomis, žmonėmis, išmokstame natūraliai juos atjausti. Sąmoningai pastebėdami ir priimdami visa, kas su mumis vyksta, galime keisti savo reakcijas ir elgesį.
Ketinimų stebėjimas ir identifikavimas
Prieš atlikdami veiksmą, akimirkai stabtelėkime ir pasitikrinkime, paklauskime savęs: kokia tikroji šio mano veiksmo intencija? Su kokiu tikslu tai darau?
Pvz., padedu kolegai, nes:
a) noriu, kad jis savo darbus spėtų atlikti laiku ir organizacijoje pamažu neįsivyrautų bendra stresinė, pervargimo nuotaika;
b) noriu pademonstruoti savo atsidavimą, pasiaukojimą, vildamasis, kad taip visų akyse pagerinsiu savo įvaizdį ir galbūt būsiu paaukštintas.
Arba: ruošiu susirinkimo darbotvarkę, nes:
a) tai man priklauso daryti pagal pareigas, o aš jas turiu atlikti, antraip atrodysiu nepareigingas;
b) noriu, kad mano darbuotojai susirinkimui galėtų pasiruošti iš anksto – taip susirinkimo metu nekils visus varginančio ir gaišinančio chaoso, išvengsime „tuščių“ kalbų ir išsaugosime mūsų visų brangų laiką.
Kai komandos narių net ir pavieniai, nedideli ketinimai nėra savanaudiški, kai jie orientuoti į bendrą gėrį, didesnius tikslus, tuomet natūraliai stiprėja ir atjauta kitiems, auga tikėjimas kitų žmonių gera valia, suklesti tarpusavio pasitikėjimas ir visa tai plinta visos organizacijos mastu. O pradėti juk visuomet geriausia nuo savęs 
Kitų pastebėjimas
Tik išmokę stebėti savo elgesį, sąmoningai suvokti ir priimti tai, kas vyksta, praktikuodami savo ketinimų pasitikrinimą, galime imtis paskutinio, ne ką mažiau svarbaus žingsnio – pastebėti kitą. Kaip šis žmogus jaučiasi? Kodėl? Gal galiu kaip nors išsiaiškinti, kas jam nutiko, kas jį neramina ir pan.? Ką galėčiau padaryti, kad šiam žmogui būtų geriau?
Pastebėdami kitą, galime tuo kitu ir pasirūpinti. Pasirūpindami kitu, darome labai svarbų prevencinį darbą – pirmiausia, galbūt užkertame kelią suvešėti kokiai nors problemai, padedame rasti jos sprendimą, kuris galbūt taps sisteminis. Be to, palaikydami kolegą, geriname bendrą atmosferą darbovietėje. Tai, be abejo, stipriai prisideda prie saugumo jausmo ir atjauta pagrįstos kultūros kūrimo bei puoselėjimo.
