Psichologai įspėja: tiek perdėtos abejonės, tiek pernelyg didelis pasitikėjimas savimi versle gali duoti neigiamų rezultatų.
Per pastaruosius dešimtmečius mūsų pasaulis neatpažįstamai pasikeitė. Rinkos ekonomika perpildė parduotuvių lentynas ir visus privertė dirbti kitaip. Dabar į darbą einama dirbti, o ne leisti laiko. Tai puiku, bet už viską, kas puiku, tenka mokėti. Dažniausiai mokama nuolatine vidine įtampa. Todėl neverta pavydėti verslininkams jų gerovės – už ją tenka vienaip ar kitaip mokėti.
Į verslą nesiveržia
Darbas nuolatinio neaiškumo ir rizikos sąlygomis, kai žmogus net miegodamas negali atitrūkti nuo savo veiklos, nėra toks malonus dalykas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Amerikiečiai, atlikę sociologinę apklausą, paskelbė, kad tik labai nedidelė šios tradiciškai laisvos visuomenės dalis norėtų patys imtis verslo, o kartu atsakomybės už rezultatus. Dauguma linkę galvoti: „Geriau tegul naktimis nemiega kiti.“
Ar galima valdyti savo nerimą, kiek tai gali padėti ar pakenkti darbe? Tai klausimai, į kuriuos nėra paprasta atsakyti.
Nerimaujame, nes nežinome
Dauguma žmonių neaiškumo sąlygomis jaučia tai, kas vadinama nerimu. Nerimaujame, kai nežinome kas bus. Suteiks bankas paskolą ar nesuteiks? Padidins vadovas atlyginimą ar nepadidins? Neaiškumas visada labai slegia žmogų. Geriau jau išgirsti blogą naujieną, negu jos laukti.
Nerimas dažnai verčia mus elgtis ne taip, kaip norėtume patys, kartais net kvailokai. Ypač tai svarbu įvertinti versle, derybose, planuojant veiklą.
Jei jaučiame, kad prieš svarbų dalykinį susitikimą mus kamuoja nerimas, negalime užmigti, vadinasi mes nesurinkome reikiamos informacijos apie būsimą įvykį. Detali ir visapusė aplinkybių analizė prieš priimant atsakingus sprendimus – geriausias būdas išvengti nerimo. Tačiau tai – bendras dėsnis. Gyvenime dažniausiai viskas vyksta daug sudėtingiau. Nors atrodo keista, esant ekstremaliai situacijai, nereikia pulti ką nors daryti. Ne veltui specialistai rekomenduoja sustoti ir pagalvoti, nes klaidos kaina gali būti labai didelė. Prašymas leisti pabūti vienam ir pagalvoti – dažnas versle, derybose, pokalbiuose, per kuriuos priimami svarbūs sprendimai.
Skirtingi požiūriai
Psichologai jau seniai pastebėjo, kad į grėsmę, neaiškumą ir panašias aplinkybes reaguojama labai individualiai. Yra žmonių, kurie nuolat jaučia nerimą, vidinę įtampą, prieš ką nors darydami linkę kelis kartus pasitikrinti. Šie asmenys dar vadinami „aitrintojais“. Jie netoleruoja netikrumo ir dėl to nuolatos intensyviai stebi aplinką, ieškodami galimų grėsmių šaltinių. Jie tarsi iš anksto stengiasi sumažinti dar neįvykusią nelaimę. Šiems žmonėms tenka analizuoti daugybę išorės signalų. Tai sukelia nuovargį ar net išsekimą.
Tačiau esama žmonių, kurie neatsižvelgiant į situaciją, visada geros nuotaikos, jiems viskas atrodo paprasta ir aišku. Pastarieji vadinami „slopintojais“. Jie stengiasi matyti kuo mažiau grėsmingų perspėjimų iš aplinkos, nes jokiu būdu nenori pasiduoti nerimui.
Tiek perdėtos abejonės, tiek pernelyg didelis pasitikėjimas savimi versle gali duoti neigiamų rezultatų. Pirmu atveju galima praleisti progą, antru – neįvertinti visų galimų grėsmių.
Psichologinė gynyba
Nerimas – labai nemaloni būsena, todėl žmonės visaip stengiasi jo išvengti. Būdas, kaip mes kovojame su nerimu, vadinamas psichologine gynyba. Šia tema atlikta daugybė tyrimų, klinikinių stebėjimų. Psichologinė gynyba reiškiasi kasdien bendraujant, stengiantis savaime mažinti vidinę įtampą, atsirandančią esant neapibrėžtai situacijai. Tiesa, tokiu būdu rizikuojame klaidingai suvokti aplinką ir aplinkinių žmonių elgesį.
„Pabėgimas“ – tai būdas pasitraukti iš įtemptos ar neapibrėžtos padėties. Dažnai galima stebėti, kaip pašnekovas staiga keičia pokalbio temą arba išvis nutyla. Tai dar nereiškia, kad jis su jumis nesutinka. Tiesiog ši tema jam nėra iki galo aiški ir todėl jis jaučia nerimą.
„Blokavimas“ – įvairių fizinių ir psichologinių barjerų sukūrimas, kai tampa sunku bendrauti. Nepasitikintis savimi viršininkas bendrauja su pavaldiniu tik oficialiu tonu ir tik sėdėdamas už savo didžiulio stalo. Kabineto erdvė ir nenoras kalbėti paprastai tarsi pakelia jį aukščiau pašnekovo, sukuria jam išskirtines sąlygas. Bet iš esmės tai – tik būdas sumažinti savo vidinį neužtikrintumą.
„Valdymas“ – bandymai emociškai paveikti pašnekovą. Demonstruojami šilti jausmai, perdėtas draugiškumas, tikslų bendrumas ir panašiai. Šie dalykai vargu ar gali turėti didesnės įtakos pašnekovui, bet leidžia nusiraminti mums patiems, suvaldyti savo nerimą. Negi nervinsiesi, jei bendrauji su draugu? Rodydami mažai pažįstamam žmogui šiltus jausmus, tikimės iš jo to paties. Iš tiesų tai – tik savęs apgaudinėjimas, siekiant sumažinti vidinę įtampą.
„Slėpimasis“ – „valdymo“ priešingybė. Dažnai žmonės bijo parodyti savo jausmus per dalykinius susitikimus, derybas. Tarsi pasirodę partneriui normaliais žmonėmis, jie taps silpnesni. Iš esmės, bijoma ne dialogo partnerio, o savęs. Bijoma būti nuoširdžiam.
„Ignoravimas“. Kartais nekreipiama dėmesio į visiškai aiškią grėsmingą informaciją. Taip labai norima pasiekti savo išsvajotą tikslą, kad užmerkiamos akys į akivaizdžiai nemalonius faktus. Šūkis – „Mes nugalėsime, nes nugalime visada“ kartais gali ir nepasiteisinti. Tuo paremtos įvairios finansinės piramidės, žaidimai, kai žmogus, pasiuntęs kažkam šimtą litų, tikisi po metų gauti šimtą tūkstančių, ir nors niekada negauna, vis tiek žaidžia.
Kaip elgtis?
Žmogus negali pabėgti nuo savęs, jis yra toks, koks yra. Kita vertus, versle labai naudinga artimiau pažinti savo partnerį. Todėl svarbu įvertinti, kaip tvarkomasi su nerimu ir neaiškumu. Tai leidžia būti užtikrintam, kad susitarimai tikrai buvo pasiekti racionaliai, o ne bėgant nuo savo pačių, kolegų ar partnerių baimių.
