Per paskutinius kelerius metus logistikos specialistai tapo labai paklausūs darbo rinkoje. Tai rodo kasdien pasirodantys skelbimai, kuriuose ieškoma sandėlių vadovų, transporto specialistų, pirkimų vadovų, logistikos specialistų ir direktorių, kurie rūpintųsi ne tik kasdienine veikla, bet ir logistikos tobulinimu, strategijos sudarymu ir t.t.
Kas yra logistika?
Dažniausiai yra randamas toks logistikos apibrėžimas:
Logistika – tai žaliavų, nebaigtų produktų, gatavos produkcijos sandėliavimo ir srautų nuo įmonės tiekėjo iki galutinio vartotojo bei su tuo susijusios informacijos planavimo, įgyvendinimo ir efektyvumo kontroliavimo procesas, prisitaikantis prie vartotojų reikalavimų.
Iš apibrėžimo galima daryti išvadą, kad logistika yra žaliavų ar pusgaminių pirkimo, jų transportavimo iki įmonės organizavimo, sandėliavimo/saugojimo, pagamintų prekių sandėliavimo/saugojimo bei prekių paskirstymo procesų visuma. Logistika susidaro iš tokių paprastų funkcijų kaip transportavimas, prekių iškrovimas/pakrovimas, sandėliavimas, gamyklos ar sandėlio vietos parinkimas, atsargų kontrolė ir valdymas, užsakymų iš klientų apdorojimas, prekių paskirstymas, paskirstymo komunikacija, prekių garantinis ir pogarantinis aptarnavimas, pakavimas, grąžintų prekių valdymas, paklausos prognozavimas, vartotojų aptarnavimas ir pardavimai.
Atrodytų, kad tai pačios paprasčiausios ir visose įmonėse sutinkamos funkcijos. Todėl nieko sudėtingo kaip ir neturėtų būti.
Bet ar esate patenkinti savo įmonės logistikos sistemos darbu? Ar žinote ko galima tikėtis iš jos? Kokių galima pasiekti rezultatų? O gal tiesiog trūksta tik šiek tiek žinių ar kitokio požiūrio į patį logistikos sistemos darbo organizavimą?
Ar logistika yra visiškai nauja?
Terminas logistika jau yra naudojamas ne vieną tūkstantį metų. Todėl savo esme logistika nėra naujas ir nežinomas fenomenas. Reikia pabrėžti, kad logistika nesukuria naujų įmonės funkcijų, tačiau, atsižvelgiant į bendrųjų išlaidų principą, tradicinės funkcijos kaip transportavimas, sandėliavimas ir atsargų valdymas sujungiamos taip, kad esant bendram valdymui nebelieka tarpusavyje nesusijusių sričių. Logistika koordinuoja įmonės funkcijas ir todėl tampa centrine įmonės veiklos ašimi. Logistika – tai įmonės karkasas, integruojantis tokias funkcines vadybos sritis kaip marketingas, gamyba, apskaita, vystymas, kapitalo investavimas ir pan..
Pagrindinė logistikos užduotis yra sukurti materialinių ir informacinių srautų reguliavimo ir kontrolės integruotą efektyvią sistemą, kuri atitiktų vartotojų poreikius bei padėtų padaryti įmonės darbą produktyvesniu, padidintų firmos rinkos dalį ir, kas svarbiausia, padėtų įgyti įmonei konkurencinių pranašumų.
Bet kyla klausimas: jei tai nieko naujo, tai kodėl tai tampa taip aktualu Lietuvoje ir visame pasaulyje? Kodėl logistika tampa tokia svarbi?
Ką gali logistika?
Mokslininkai dar septintojo dešimtmečio pradžioje pabrėžė, kad logistika bus paskutinis efektyvus įrankis, mažinantis įmonės kaštus. Naujos technologijos tapo prieinamos visoms įmonėms, daugelis įmonių iškėlė gamybą į pigesnės darbo jėgos rinkas, todėl gamybos kaštai visose įmonėse tampa panašūs. Marketingo strategija yra gana lengvai kopijuojama, todėl jos efektyvumas būna ne toks didelis ir ilgalaikis, kaip tikimasi. Juk gana lengva nukopijuoti skelbimą ar reklamą laikraštyje, jos turinį, prekės ženklą ir net pačią prekę. Labai sunku nukopijuoti efektyviai veikiančią logistikos sistemą, kuri mažesniais kaštais arba žymiai greičiau nei konkurentai leidžia pagaminti ar pristatyti prekę vartotojui, arba leidžia užtikrinti greitą vartotojų aptarnavimą. Tada juk neužtenka tik žinoti, kad taip yra pas konkurentus, reikia žinoti ir kaip tai pasiekiama. O tai galima sužinoti tik detaliai analizuojant konkurento logistikos sistemą. Tačiau konkurentas neleis detaliai analizuoti savo sistemos. Ir ar ne geriau būti geresniam nei konkurentai?
Be to, šiandieninėje rinkoje produktai ar paslaugos turi būti tam tikru būdu išskirti iš konkurentų, nes, jei prekės yra panašios, pirkėjas visada bus linkęs ieškoti pigiausio tiekėjo. Todėl labai svarbu siekti teikti vertę pridedančias paslaugas ir taip išskirti prekę iš konkurentų. Tačiau tai bendra frazė. O kaip tai padaryti? Kaip išnaudoti visas galimybes įmonėje?
Galima daryti išvadą, kad tinkamos logistikos sistemos tinkamas panaudojimas leidžia ne tik sumažinti išlaidas, bei ir efektyviai padidinti pajamas.
Kaip tai pasiekiama?
Kiekvieno verslo iššūkis – tapti reaguojančia įmone, tikrąja šių žodžių reikšme. Pirmiausia, įmonė privalo reaguoti į pasikeitimus rinkose tokiais produktais ar paslaugomis, kuriuos galėtų pasiūlyti vartotojams ne kaip prekes, bet kaip naujus jų problemų sprendimus. Be to, įmonė turi reaguoti į nepastovią paklausą ir neapibrėžtumo sąlygomis užtikrinti aukštą prekės prieinamumo lygį.
Dažniausiai pagrindinis vadybininkų bei vadovų dėmesys ir pastangos yra operacijų laiko minimizavimo būdų paieška. Kartais tam naudojamos naujos technologijos, bet dažnai tiesiog užtenka į esamus procesus pažvelgti kiek kitaip.
Kitas reikalavimas, keliamas logistikos efektyvumui – kiek įmanoma artimesni ryšiai tarp kliento ir tiekėjo – bent jau pasikeitimas informacija bei veiksmų planų koordinavimas.
Todėl atsakymas į visas logistikos problemas yra vienas – logistikos sistemos LANKSTUMAS. Vėl viskas paprasta. Bet kaip tai pasiekti?
Kaip ir daugelis dalykų, taip ir logistikos sistemos efektyvumo didinimas priklauso pirmiausiai nuo vadovavimo, nes tai gali pareikalauti pokyčių – mažų ir didelių. Be to, logistikos sistemos veikla tiesiogiai susijusi su visomis įmonės funkcijomis. Todėl kartais žymiai patobulinti logistikos sistemą gali tik specialistų komanda, nes reikia gerai išmanyti ne tik logistiką, bet ir žmonių santykius, marketingą, vadovavimą, gamybos organizavimą ir finansus. Žymūs pakeitimai padeda sukurti efektingai veikiančią, lanksčią ir sunkiai konkurentams imituojamą logistikos sistemą.
